- aegroticius
aegrōticius u. aegrōticus, a, um (aegroto), kränkelnd, Not. Tir. 82, 57. Vgl. Gloss. ›aegroticius, ἀσθενάριος‹.
http://www.zeno.org/Georges-1913. 1806–1895.
aegrōticius u. aegrōticus, a, um (aegroto), kränkelnd, Not. Tir. 82, 57. Vgl. Gloss. ›aegroticius, ἀσθενάριος‹.
http://www.zeno.org/Georges-1913. 1806–1895.