- decacuminatio
dēcacūminātio, ōnis, f. (decacumino), das Köpfen (eines Baumes), Plin. 17, 236.
http://www.zeno.org/Georges-1913. 1806–1895.
dēcacūminātio, ōnis, f. (decacumino), das Köpfen (eines Baumes), Plin. 17, 236.
http://www.zeno.org/Georges-1913. 1806–1895.