- incusativus
incūsātīvus, a, um (incuso), anklagend, als gramm. t. t., subst. incūsātīvus, ī, m. (sc. casus), der Akkusativ, Diom. 314, 16.
http://www.zeno.org/Georges-1913. 1806–1895.
incūsātīvus, a, um (incuso), anklagend, als gramm. t. t., subst. incūsātīvus, ī, m. (sc. casus), der Akkusativ, Diom. 314, 16.
http://www.zeno.org/Georges-1913. 1806–1895.