- invilio
invīlio (invīlito), āre = ευτελίζω, gering achten, Gloss. II, 91, 51 u. III, 483, 14. Vgl. A. Funck in Wölfflins Archiv 8, 378.
http://www.zeno.org/Georges-1913. 1806–1895.
invilio
Schlagen Sie auch in anderen Wörterbüchern nach:
įvilioti — tr. K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 1. R246, MŽ329, Sut, K, Š viliojant įtraukti, padaryti, kad įeitų: Aš įviliojau šunį į vidų J. Anus (paukščius) ir į kambarį įviliojam, langą atdarom Pln. Tai šitie vieni, kur su muškietom, šautuvais, caro kariuomenę… … Dictionary of the Lithuanian Language
